Metaduomenų bazė

Dokumentų faksimilės

Įdomybės

Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
Pumpėnų bažnyčia ir prie jos veikęs karmelitų vienuolynas kadaise buvo reikšmingas religinio gyvenimo centras plačiose dabartinės Panevėžio vyskupijos apylinkėse. Tačiau apie pirmosios parapinės bažnyčios statybą Pumpėnuose išliko tik legendiniai pasakojimai.
Prieš miestelio įkūrimą toje vietoje plytėjo didelė pelkėta giria, priklausiusi Vilniaus vyskupijai. XVII a. pirmoje pusėje Pumpėnų bažnyčia jau tikrai stovėjo: Per Pirmąjį pasaulinį karą iš jos į Rusiją išvežtas varpas buvo datuotas 1638 m.
XVII a. viduryje prie bažnyčios įsikūrė senosios regulos karmelitų vienuoliai, kurie bažnyčią perstatė. Senuosiuose inventoriuose išlikę įrašai liudija, kad naujosios bažnyčios ir vienuolyno fundatoriai buvo bajorai Jurgis ir Povilas Zavadskai. Šioji bažnyčia buvo medinė ir visai sudegė 1770 m. Per keletą metų atstatytą medinį ansamblį dar kartą sunaikino liepsnos. Kelerius metus pamaldos vyko laikiname šiaudais dengtame paviljone, o XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais vienuolyno ir parapijiečių lėšomis pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia ir nedidelis vienuolyno pastatas.
Bažnyčios architektūroje dar galima įžvelgti visą XVIII a. Lietuvos bažnyčių architektūroje dominavusio plastiško baroko bruožų, tačiau juos jau beveik nustelbia XIX šimtmečiui būdingas santūrusis klasicizmas. Tyrinėtojai galėtų čia įžvelgti netgi romantizmo, architektūroje mėgusio netinkuotus plytų ir akmenų mūro paviršius, įtaką. 1818 m. bažnyčia buvo pašventinta Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų titulu, bet 1861 m., jau po vienuolyno likvidavimo, vyskupas Motiejus Valančius ją pervadino Švč. Dievo Motinos Škaplierinės vardu, tuo tarsi įamžindamas ir išsaugodamas karmelitiškojo pamaldumo tradiciją parapijoje.
Vienuolynas caro administracijos įsakymu buvo uždarytas 1832 m., po sukilimo. Nuo tada bažnyčią perėmė pasauliečiai kunigai, buvusio vienuolyno pastate įsirengę kleboniją. Tik 1880 m. šventovė pagaliau buvo konsekruota.
Visą XIX a. jos interjeras buvo puošiamas, tvarkomas, pasipildė naujais altoriais, tačiau išliko ir karmelitus menančių kūrinių. 1818 m. bažnyčioje buvo trys altoriai su ant drobės tapytais paveikslais, turbūt sukurtais XVIII ir XIX a. sandūroje. Didžiajame altoriuje buvo Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atvaizdas, šoniniuose – šv. Juozapo bei Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų paveikslai.
Iki 1832 m. karmelitų rūpesčiu buvo įrengti trys nauji stilingi altoriai. Tuo metu pirmajame Didžiojo altoriaus tarpsnyje pakabinta Aušros vartų Dievo Motinos paveikslo kopija. Šis atvaizdas, kurio kultą itin uoliai platino prie Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios veikęs basųjų karmelitų vienuolynas, XIX a. pirmojoje pusėje tapo neabejotinai labiausiai gerbiamu atvaizdu visoje Lietuvoje.
Be to, nors Pumpėnų karmelitai priklausė kitai šio ordino atšakai, vis dėlto Aušros vartų Marijos atvaizdą jie turėjo laikyti ypač brangiu savo ordinui. Antrajame Didžiojo altoriaus tarpsnyje kabėjo Nukryžiuotojo paveikslas. Ankstesnis šio altoriaus paveikslas, vaizduojantis Mariją su Kūdikiu, įteikiančią šv. škaplierių vienuoliams karmelitams, buvo perkeltas į šoninį altorių, globojamą Šv. Škaplieriaus brolijos. Kitą šoninį altorių prižiūrėjo kita karmelitams itin būdinga brolija, platinusi pamaldumą šv. Juozapui.
Uždarius vienuolyną, bažnyčios interjeras buvo dar kartą pertvarkytas, altoriai atnaujinti. Didysis altorius, anksčiau stovėjęs presbiteriuos viduryje, buvo perkeltas prie pat galinės sienos, nes už jo nebereikėjo palikti vietos vienuolių chorui. Apatinė jo dalis suprojektuota mūrinė, viršus - medinis. Jame pastatytos naujos šventųjų skulptūros, į antrąjį tarpsnį įkelta skulptūrinė Nukryžiuotojo grupė, tik pirmajame tarpsnyje, regis, išliko ir anksčiau buvęs Aušros vartų Marijos paveikslas, altoriaus atnaujinimo proga uždengtas metaliniais aptaisais.
XX a. viduryje keletas senųjų bažnyčios paveikslų ir skulptūrų buvo išimta iš altorių ir sukrauta bažnyčios galerijoje, dabar tapusioje savotišku muziejumi. Čia prieglobstį rado ir Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės paveikslas – švelnus ir mielas kone vaikiško pasitikėjimo Dievo Motinos globa atvaizdas.
Neseniai šis paveikslas buvo restauruotas ir eksponuotas krikščioniškojo meno parodoje Vilniuje. Nuoširdžiu džiaugsmu spinduliuojantys į Mariją bei kūdikėlį pakelti vienuolių veidai, nors ir daugybei metų praėjus po vienuolyno uždarymo, tęsia nebylų karmelitiškąjį pamokslą.

Dokumentų faksimilės:
Dokumento pavadinimas	Metai	Veiksmas
Krikšto metrikai	1768-1797	Parsisiųsti, 193,85 MB
Krikšto metrikai	1797-1812	Parsisiųsti, 114,57 MB
Krikšto metrikai	1810-1832	Parsisiųsti, 170,03 MB
Krikšto metrikai	1827-1831	Parsisiųsti, 87,88 MB
Krikšto metrikai	1831-1837	Parsisiųsti, 105,02 MB
Krikšto metrikai	1837-1848	Parsisiųsti, 146,86 MB
Santuokų metrikai	1769-1798	Parsisiųsti, 57,00 MB
Santuokų metrikai	1797-1827	Parsisiųsti, 81,13 MB
Santuokų metrikai	1827-1838	Parsisiųsti, 87,57 MB
Santuokų metrikai	1837-1848	Parsisiųsti, 69,75 MB
Inventorius	1804, 1810, 1819, 1822, 1825	Parsisiųsti, 47,02 MB
Inventorius	1828	Parsisiųsti, 25,38 MB
Vizitacija	1820	Parsisiųsti, 29,42 MB
Vizitacija	1830	Parsisiųsti, 19,63 MB
Varia	XX a. pradž.	Parsisiųsti, 0,56 MB